Paklausus klientės apie pagrindinę jos problemą, nieko nelaukusi ji pradeda nuo partnerio elgesio ir jo „blogųjų savybių“. Jaučiu kaip įsivaizduoju jos vyrą šalia, bet greit suprantu, jog dabar man svarbesnė priešais sėdinti klientė. „Tiek daug laiko skiriate apibūdinti savo vyrui, ar jums taip tinka?“, tikslinuosi. Matau susimąstymą ir klausiantį žvilgsnį: “O kaip kitaip gali būti?“. Puikus momentas pradėti tyrinėti ribas terapijoje.
Visi esame sistemos: šeimos, draugų grupės, darbovietės dalimi. Noras priklausyti itin svarbus sėkmingam prisitaikymui visuomenėje. Bet pati įsivaizduodama santykius matau žmones, kurie vis priartėja ir atsitraukia, nuolat reguliuodami tarpusavio atstumą. Jie gali eiti šalia vienas kito, bet nesusilieti, išlaikydami savo ribas. Asmeninės ribos viena dažniausiai terapijoje liečiamų temų. Paprastai žinome, ką norime veikti, dirbti, tačiau išryškinti ribas santykiuose sudėtingiau. Jau pirmoje konsultacijoje pristatydama Geštalto terapiją paminiu su klientu kuriamo santykio svarbą. Stengiuosi užtikrinti, kad terapija klientui būtų erdvė, kurioje jis bus priimtas su visais savo patyrimais. Skatinu klientą atkreipti dėmesį į savo buvimą santykyje ir mokytis reikšti poreikius.
Suvoktos ribos leidžia atskirti save nuo kitų bei keisti santykį. Ne taip dažnai peržvelgiam ilgalaikius santykius su draugais ar šeima. Prisimenu pastebėjusi, jog kitaip nei įprastai vengiu susitikti su draugais, jaučiu susierzinimą nuspendžiau nutraukti nebetenkinantį santykį. Tapo aiškiau kur prasidedu ir baigiuosi, kas šiuo metu man svarbiausi prioritetai santykyje.
Asmeninių ribų nebuvimas ypač ryškus emociškai priklausomam santyky. Tokiame santykyje esantis žmogus norisi įtikti, sutikti su partnerio nuomone, jis dažnai jaučiasi neužtikrintas ir kaltas. Negalėdamas atskirti savo ribų jis sunkiai įvardina savo patyrimą, yra įpratęs sakyti „Taip“ kito norams. Deja, kaskart sakydamas „taip“ kitiems, išsako „ne“ savo poreikiams. Emociškai priklausomi partneriai poroje nesipyksta. Sukilusias emocijas jie linkę nuryti ir ignoruoti tarpusavio skirtumus. Bet neaiškios ribos santykiuose vienai ar abiem partneriam palieka monotonijos, trūkumo jausmą. Tampa nebeįdomu. Tas jausmas kai viskas kaip ir gerai, bet kažkokios detalės trūksta.
Kontroliuojantį šeimos santykį patyrę žmonės taip pat sunkiai atskiria save nuo kitų. Klientai iš kontroliuojančios šeimos kalba apie nepasitikėjimą savimi, negalėjimą atsiskirti nuo šeimos narių nuomonės, o ir konsultacijose laukia mano pritarimo. Jų pasakojime dažnai kartojasi „nežinau“, „aš pasimetusi“, „nerandu sau vietos“, nes ilgą laiką į jų poreikius nebuvo kreipiama dėmesio. O mano klausimas: “Ko tu norėtum?“ terapijoj nustebina. Žmonės neatpažįstantys savo ribų geba puikiai nuskaityti aplinkinių elgesį, „Nuo mamos įėjimo į namus išgirsdavau, kad geriau šiandien nesimaišyti jai po kojomis“. Prisitaikymas prie geriančios mamos nuotaikų buvo svarbus išlikti vaikystėje, tačiau dažnai tai išlieka nekintačiu elgesiu net esant saugioje aplinkoje. Noras įtikti kitiems tampa gerai žinomu būdu gauti meilės ir kompensuoti žemą savivertę. Kaip užburtam rate: kuo labiau įtinki kitiems, tuo labiau prarandi save.
Būdami santykiuose galime paskirstyti dėmesį kitiems, savo pojūčiam arba vykstančiai tarpusavio dinamikai. Žmonės, kuriems sunku atskirti savo ribas linkę itin daug dėmesio nukreipti į kitus. Todėl pradedant pažinti savo ribas svarbu daugiau dėmesio skirti savo jausmam santykyje. Paskatinta patyrinėti pojūčius klientė atpažino, kad kaskart atidavusi savo laiką kitiems ji patiria pilvo spazmus. Su kliente kalbėjome kaip pilvas sulaiko išgyvenamą spaudimą iš kitų. Konsultacijoje judant nuo kūno signalų klientei pavyko atpažinti neišreikštą pyktį. Jis kaip signalas praneša apie pažeistas asmenines ribas. Apibūdindama pyktį mėgstu pasitelkti pavyzdį: įsivaizduokite, kad stovite pilname autobuse, vietos nedaug todėl užlipau jums ant kojos. Man patogu, bet kiek taip stovėti galėtumėt jūs? Neretai pastebiu klientų norą pakeisti temą pajutus pyktį. Rodos, pyktis dabartinėje visuomenėje vis labiau ignoruojamas kaip „blogas“ jausmas. Bet atpažinus pyktį svarbu ne tiek kažką daryti, kiek įsiklausyti kokią žinutę jis perduoda gali perduoti. Labai dažnai pyktis praneša apie pažeistas jūsų ribas.
Vairuoti kelyje be ženklų gali būti nesaugu: neaišku kuria kryptimi važiuos kiti, kur sustos ar pakeis greitį. O ir jūs užtruksite ilgiau iki savo tikslo. pasiekti norimą tikslą. Santykiai kaip abipusis eismas- jame reikia aiškių ribų.
Profesionali psichologinė pagalba. Psichologinės konsultacijos internetu.
Galite susisiekti telefonu: 8 63921143 arba el. paštu: klauskite@psichologeindre.lt.
Comments