Santykiai poroje:ar galim nesutikti ir likti artimi?

Gaila, rožinis laikotarpis santykiuose baigiasi. Išryškėjus tarpusavio skirtumams poroje nebe taip paprasta, o konfliktai vis labiau skaudina. Tačiau net gerame tarpusavio santykyje konfliktai neišvengiami.

Romantiniuose santykiuose galima išskirti etapus. Visi jie yra svarbūs, kad poros santykiai galėtų vystytis, tačiau kiekviename jų reikalingi skirtingi gebėjimai.  Įsimylėjimo etapu mintys sukasi apie partnerį, stiprus seksualinis ir emocinis susijaudinimas, mažai dėmesio skiriam kito trūkumams. Dauguma iš mūsų yra patyrę,  kokie laimingi ir motyvuoti tuomet esame.  Nors šis etapas baigiasi jis ypatingai svarbus kaip  resursas padedantis likti santykyje įvykus santykių krizei. Artėjimo etapu atsiranda bendros veiklos, ritualai, sumažėja atskirtis tarp „aš“ ir „mes“. Šiuo etapu pora susikuria tik jiems įprastą rutiną. Nusivylimo etapas paprastai nepraeina lengvai, nes jame jau tenka susidurti su realiais antros pusės poreikiai ir skirtumais. Dažniausiai čia kyla arba būna „nuryjami“ pirmieji tarpusavio nesutarimai. Nors į porų terapiją klientai atvyksta būdami skirtinguose etapuose, dažnai jiems reikalinga pagalba kovojant dėl galios santykiuose. Atsiradus tarpusavio skirtumams kyla noras „pataisyti kitą“ ir išlaikyti vienodą požiūrį poroje. Porų terapijoj tokie klientai daug mieliau pasakoja apie savo antrą pusę, nei dalinasi savo jausmais. Atrodo, tiek nedaug reikia tik pakeisti kitą, kad santykis judėtų. Tačiau pokytis neįvyksta, o partneriai jaučiasi vis labiau užstrigę. Net bandydami kažką keisti jie grįžta prie įprastų elgesio modelių.

Iš klientų dažnai girdžiu: “mes jau bandėm; mes tai žinom-niekas nesikeičia“. Naudoju metaforą, jog santykiai kaip šokis: jį kuriam kartu, atsitraukdami ar priartėdami, derindami šokio žingsnius. Todėl pokyčiams poros santykyje reikia laiko, nes abu partneriai savo tam tikru elgesiu palaiko jiems įprastą dinamiką. Net terapijoje pasiūlius kitokį buvimo būdą partneriai sutrinka ir stengiasi grįžti prie jiems įprasto elgesio. Žmonės lieka net sudėtinguose santykiuose, nes turi jiems pažįstamą būdą prisitaikyti. Net jei santykyje vienas partneris jaučiasi kaltas ir yra kaltinamas dėl savo elgesio, svarbu pamatyti kaip jie abu judėjo link tokios situacijos.  

Kol partneriai neatkreipia dėmesio į save ir santykius, jis gali ilgai gyvuoti. Todėl porų terapijoje stebėdama klientus iš šono galiu pateikti jiems matymą apie pasikartojančius elgesio modelius, pasiūlyti sustoti ir pastebėti procesą. Būtent santykio procesui terapijoje skiriamas didesnis dėmesys. Poroje mes esame įpratę reaguoti, daug rečiau sustojam. Suvokti savo patirtį galime,  kai nuo jos šiek tiek atsitraukiam, nesame „įkritę“ į ginčą santykiuose. Tuomet net po ilgų metų kartu galime pažinti savo partnerį ir sužinoti kokia jo patirtis yra už atsisakymo aplankyti jūsų tėvus savaitgaliais. Kol nesame atviri kito vidiniams išgyvenimams,  galime matyti tik konfliktus.

Į terapiją klientai atsineša santykiuose vyraujantį neišspręstą reikalą. Kartais prireikia laiko jį pamatyti, nes partneriai visaip ginasi nuo atvirumo vienas su kitu. Tuomet terapijoje jie keičia temas, kreipiasi į terapeutą pagalbos,  sulaiko savo poreikius, labai dažnai prisitaiko prie kito savo sąskaita. „Pasižiūrėk į savo žmoną, kokią ją matai“, pasiūlau partneriui, kuris nesustodamas pasakoja apie savo veiklas ir užimtumą, nors žmona dalinasi ką išgyvena santykyje su juo. Jie sėdi arti vienas kito, tačiau negali išgirsti. Taip žmona ne vienerius metus sulaiko pyktį, nutyli, kai sutuoktinis savo buvimu užlieja santykį. Būdama šalia poros matau, kad poroje trūksta pusiausvyros. Nors vyras išsakė norą kalbėtis su žmona, atsiradus erdvei jis greitai ją užpildo. Žmona tyliai sėdi, o atkreipusi dėmesį į ją išgirstu: „Manęs vėl nesuprato“.  Tikiu, kad terapijoje svarbu ne tik geriau suprasti santykį, bet ir išbandyti būti kitaip. Todėl kai jaučiu, kad žodžių terapijoje neužtenka,  pasiūlau partneriams tyloje pažiūrėti vienas į kitą. Nereikia nieko daryti, tik stebėti save ir kitą. Pati būdama šalia jaučiu partnerių nuostabą, nepatogumą. Jie nebesislepia. „Buvo gera pamatyti tavo žvilgsnį“, po patyrimo pasidalina žmona. Dabar pora gali išsinešti iš terapijos patyrimą, kad galima susitikti su partneriu kitaip.  

Santykiai nuolat keičiasi, o pasikeitimas viename paliečia ir kitą. Sudėtinga išlaikyti santykį jei įsikimbame vienas į kitą ir vengiame pamatyti tarpusavio skirtumus. Pripažinimas ir leidimas būti skirtingiems leidžia atrasti tarpusavio bendrumą. O partneriai gali likti kartu net nesutikdami vienas su kitu.

Profesionali psichologinė pagalba. Psichologinės konsultacijos internetu.

Galite susisiekti telefonu: 8 63921143 arba el. paštu: klauskite@psichologeindre.lt.