Daugelis mūsų ne kartą slapčiomis esame pavydėję savo draugui, kaimynui ar žurnalo herojui išradingumo bei kūrybiškų idėjų. Apie kūrybiškumo vertę šiuolaikiame pasaulyje, jo ugdymo reikšmę kalbama daug. Šį kartą pasvarstykime apie tai, kaip kūrybiškumas yra susijęs su kasdien patiriamomis emocijomis. Kokios nuotaikos būdami mes būname kūrybiškiausi – džiugūs, ramūs, patirdami prieštaringas emocijas? O gal, kai pykstame?
Liūdesys be kūrybiškų minčių
Įvairaus spektro emocijų svarba nenuginčijama. Būtent dėka mūsų pykčio, liūdesio, džiaugsmo įvertiname įvykių reikšmę mums, mąstome ir elgiamės tinkamu būdu bei prisitaikome prie situacijos. Emocijos, jų stiprumas, pobūdis veikia ir taip dažnai įvairiose srityse aptarinėjamą kūrybiškumą.
Įvairios užduotys, kurias turime atlikti mąstymo pagalba, gali būti skirstomos į logines ir į kūrybiškumo reikalaujančias užduotis. Emocijos didesnį poveikį turi pastarosioms. Mūsų kūrybiškumas, skirtingai nei loginis, „šaltas“ mąstymas, lengviau paveikiamas ir jautresnis daugeliui faktorių. Ne veltui atskleisti žmogaus kūrybiškumui prireikia laiko, tinkamų salygų. Tėvai bando dirbtinai sukurti vaiko talentą, atrasti jo kūrybiškumą kurioje nors srityje. Tačiau atsidūręs kūrybiškumą skatinančioje aplinkoje, susidomėjęs piešimu, grojimu ar kitokia (nebūtinai meno) veikla, vaikas pats atsiskleidžia, pasiekia geriausių rezultatų. Kūrybiškumo reikalaujančiose veikloje itin sunku atsiriboti ir nuo tuo metu vyraujančių emocijų.
Pozityvios emocijos – laimė, džiaugsmas, meilė, susižavėjimas, smalsumas, leidžia mums priimti situaciją kaip aiškią, saugią, jaustis nesuvaržytai, rizikuoti ir išbandyti naujas galimybes. Tikriausiai esate pastebėję, jog pristatydami savo užduotį, projektą kolegoms labiau įsitraukiate į supančią aplinką bei žaismingiau perteikiate savo idėjas, jei jaučiatės pasitikintys, esate susidomėję informacija. Savaime suprantama, teigiamas emocijas patiriantys žmonės lengviau bendrauja ir prisitaiko prie jiems nepažįstamos aplinkos.
Norėdami išsiaiškinti, kaip patiriamos emocijos yra susijusios su kūrybiškumu, mokslininkai atliko tyrimą, kuriame dalyvavo teigiamai ir neutraliai nusiteikę vaikai. Jų buvo paprašyta pateikti, kuo daugiau tam tikros kategorijos žodžių bei rasti neįprastus pateiktų problemų sprendimus. Būdami geros nuotaikos mažieji pateikė daugiau žodžių bei išradingiau sprendė problemas, kas atskleidė didesnį jų kūrybiškumą, gebėjimą geriau spręsti problemas. Teigiamos jų emocijos nulėmė lankstesnes interpretacijas, originalius atsakus į stimuliaciją.
Jei norite įvertinti dabartinę savo savijautą ir tai, kaip labai kūrybiškai esate nusiteikę čia ir dabar, galite atlikiti tokį pratimą: ilgai nesvarstę pabandykite atsakyti, kaip pirmiausiai apibūdintumėte namą? Užrašykite ant popierėlio keletą žodžių, atspindinčių tai, su kuo jums šiuo metu siejasi ši sąvoka bei pasižymėkite savo nuotaiką. Po keleto valandų, o paskui prieš užmigdami, šią užduotį atlikite dar kartą. Tada peržvelkite visus tris apibūdinimus ir patyrinėkite, kuo skiriasi jūsų „namo“ aprašymai? Kuris iš jų kūrybiškiausias, jums pačiam maloniausias? Palyginkite šiuos apibūdinimus susiedami juos su tuo metu vyravusia nuotaika, emocijomis ir išsiaiškinkite, kuomet buvote kūrybiškiausi.
Kai jaučiamės pralaimėję, suklydę, bejėgiai, mes ir mąstome sistemiškai. Ką tai reiškia ir kodėl? Žvelgiant iš evoliucinės perspektyvos, neigiamos emocijos labai padėdavo žmonėms susikoncentruoti į konkrečią grėsmę, atsiriboti, susiaurinti savo mąstymo lauką, pastebėti detales. Taigi, mąstymas tampa sistemišku. Ne veltui taip dažnai patyrę nuoskaudą, netektį ir valdomi stiprių negatyvių jausmų žmonės teigia, jog nebemato išeities, galimybių ir gana dažnai tik padedami specialisto gali judėti toliau, atrasti sprendimą. Todėl puoselėjant kūrybišką minčių tėkmę, patyrus nesėkmę, susirezinus, verta šį neigiamų emocijų pliūpsnį „iškrauti“: užrašyti lentoje ir nutrinti arba užrašyti ant popieriaus lapo ir paskui jį išmesti. Kitaip neigiamų emocijų „susiaurintas“ mąstymas dar gan ilgai gali „tekėti“ siaura vaga.
Kad pyktis tarnautų...
Vis dėlto negatyvios mūsų emocijos kartais irgi gali būti naudingos. Atliekant daug kruopštumo, koncentracijos reikalaujančias užduotis, tokias kaip skaičiavimai, konstravimas, negatyvi nuotaika padeda išvengti blaškymosi ir susitelkti į svarbiausią informaciją.
Net jei prieš ateidamas į darbą su savo sutuoktiniu karštai pykaisi, atėjęs į darbą, vis tiek turi susitelkti ir įsitraukti į jį. Tam tikra prasme, pykčio valdymo netgi lengviau mokytis darbe nei namuose. Čia aplinka daugiau iš tavęs reikalauja, esi šiek tiek „priremtas prie sienos“, todėl nori nenori tenka pykčio ar susierzinimo energiją pasistengti nukreipti pozityvesne linkme – kitaip tariant, kūrybiškai. Žinoma, šį įgūdį vėliau galima pritaikyti ir namuose – asmeniniuose santykiuose.
Išanalizavus kūrybiškų darbuotojų darbo produktyvumą nustebino tai, jog produktyviausiai dirbę žmonės nurodė, kad daugiausiai teigiamų emocijų patyrė darbo pabaigoje, kai jau buvo pasiekti tos dienos darbo rezultatai, nors pradėjo darbo dieną neigiamai nusiteikę. Šiuo atveju pyktis efektyviai pasitarnavo kūrybiškumui. Jis kaip koks varikliukas, kuris irgi gali „užvesti“ dirbti produktyviai. Galime pastebėti, jog konkurencinė atmosfera darbe, grįsta nestipriu pykčiu, pavydu taip pat labai dažnai padeda susitelkti, nusiteikti kūrybiškai ir atlikti užduotį geriau, greičiau, originaliau nei konkurentai. Nors čia galima ir diskutuoti, nes teigiamai veikia ir bendradarbiavimo, o ne konkurencinė aplinka. Pagaliau ir kontroliuojamas nerimas (ne tas, kuris perauga į paniką) taip pat gali padėti susitelkti. Užtenka prisiminti, kaip jaučiamės prieš egzaminą (juk tuomet nerimas, įtampa, ne tik trukdo, bet ir padeda susitelkti, „suimti save į rankas“).
Nemalonios emocijos gali tarnauti ir kaip postūmis pakeisti jas. Jei darbas rutiniškas, gerai žinomas, kažin ar jis atliekamas itin produktyviai. Kartais šiek tiek susirezinimo ar užplūdusi nerimo banga paragina tiesiog išeiti į lauką, įkvėpti gainaus oro, kas savo ruožtu paveikia mus pozityviai ne viena prasme – smegenys gauna daugiau deguonies, kūnas labiau atsipalaiduoja, mes šiek tiek atsitraukiame ir galime pažiūrėti į situaciją kitu kampu. O sugrįžus, žiūrėk, ir mintys pradeda dėliotis sklandžiau ir kūrybiškiau.
Nepaisant teigiamo ir neigiamo skirtingų emocijų poveikio kūrybiškumui neabejojama, kad itin aukštas emocijų sužadinimas (išgyvenama euforija) ar slopinimas (stipri neviltis, vienatvė) tikrai nėra privalumas kūrybiškumui. Patirdami itin stiprias emocijas įprastai esame jų užvaldomi. Tik esant vidutiniam nuotaikos sužadinimui mes būnam motyvuoti siekti, integruoti informaciją bei apsvarstyti daug įvairių alternatyvų. Deja, iki šiol lieka neatsakyta, kur galėtų būti riba skirianti teigiamą ir neigiamą emocijų įtaką kūrybiškumui.
Kai dirbti gera
Emocijos darbe išryškėja tarpusavio santykiuose, prisitaikyme prie darbo sąlygų, taip pat siejas su derybų, užduočių atlikimo efektyvumu, sprendimų priėmimu. Todėl psichologui organizacijoje stebint, kaip darbuotojų emocijos siejasi su jų kūrybiškumu, ir pasitelkus atrastas sąsajas, galima stipriai padidinti darbo našumą. Štai Rimas, vardydamas savo darbovietės privalumus, labiausiai įsijautęs pasakoja apie kiekvieną mėnesį vykstančias „Biuro olimpiadas“. Jų metu vienas iš grupės darbuotojų parengia neįprastas, su atliekamu darbu nesusijusias užduotis, olimpiadą, kurioje dėl prizų varžosi likę kolegos. Jis pasakojo, jog tokie darbuotojų užsiėmimai labai žadina teigiamas emocijas bei skatina kiekvieno kūrybiškumą darbe.
Apie tai, kaip pyktį ar nerimą, pasitelkus sąmoningumą, galima panaudoti kūrybiškai kiekvienas mūsų asmeniškai, jau kalbėjome. Tačiau verta pažvelgti, ką rodo tyrimai, kaip apskritai neigiamos ar teigiamos emocijos veikia bendrą darbuotojų produktyvumą. Ši informacija gali būti itin naudinga vadovams.
Tyrimai rodo, kad pozityviai nusiteikę darbuotojai ne tik pasižymi idėjų gausumu užduočiai atlikti, bet ir suformuluoja užduoties sprendimus, sulaukia naudingų įžvalgų per trumpesnį laiką. Priešingai prastos nuotaikos darbuotojai linkę į labai vienpusišką mąstymą. Taip pat pastebėta, jog neigiamas emocijas patiriantys darbuotojai skirtingai nei teigiamai nusiteikę, labiau linkę koncentruotis ne į pateiktą darbo užduotį, o į tarpgrupinius santykius (kas mažina ir darbo efektyvumą). Tai nestebina, nes dažnai jausdamiesi blogai bandome reguliuoti savo nuotaiką ieškodami paramos, guosdamiesi, skųsdamiesi apie sunkumus aplinkiniams.
Todėl čia jau užduotis vadovams – atrasti tam tikrus įmonės ritualus, kūrybines, motyvacines priemones, kaip padėti įmonės darbuotojams tiesiog geriau jaustis darbe.
Kai norisi ir verkti, ir juoktis
Vis dėlto susitelkti tik į teigiamas ar neigiamas emocijas nėra teisinga. Grynos emocijos, neturinčios sąlyčio su kitomis, kaip, pavyzdžiui, absoliutus džiaugsmas ar liūdesys, kasdienybėje pasitaiko retai. Dažniausiai vienu metu patiriame keletą skirtingų emocijų, jausmų: susiduriame su jų ambivalentiškumu. Organizacijoje ar kitoje darbo vietoje emocijų ambivalentiškumas taip pat dažnai pasitaikantis ir svarbu tai prisiminti siekiant geresnių darbo rezultatų. Kai vienu metu išgyvenam prieštaringus jausmus, situacija atrodo nesaugi, neaiški. Kita vertus žmonės, patiriantys keletą skirtingų emocijų vienu metu tuo metu būna jautresni, sugeba pastebėti ryšius tarp, paprastai, nesusiejamų objektų, asociacijų – o tai reškia, kad gali būti ir daug kūrybiškesni.
Įmonėje emocinį ambivalentiškumą galima būtų palaikyti sukuriant darbuotojams neįprastas darbo sąlygas, suteikiant galimybes keisti savo darbo vietą, pateikti stimuliuojančių netikėtumų, kas pažadintų naujumo pojūtį ir paskatintų idėjų generavimą. Žinoma, persistengti taip pat nereikėtų, tačiau pamąstyti apie tai, verta.
Viena vadovė svarstydama, kaip sukurti kūrybiškesnę, žadinančią emocijas atmosferą darbe, pasitelkė stiprų poveikį turinčias spalvas. Tam tikrą savaitės dieną darbovietėje visi darbuotojai būdavo apsirengę, pasipuošę savo darbo vietą tik geltona, raudona, mėlyna ar kita išrinkta spalva. Tiek darbuotojai, tiek vadovė liko labai patenkinti sumanymu, kuris padėjo pakeisti pabodusią atmosferą, nusistovėjusią rutiną, sukėlė darbuotojams malonias darbo dienos laukimo, nustebimo, džiaugsmo, atsipalaidavimo emocijas. Ji teigė, kad „spalvota darbo diena” buvo daug energingesnė, produktyvesnė ir kartu ramesnė nei kitos.
Taigi, emocijos nėra vien tik instinktyviai kylančios reakcijos. Jas ne tik galime labiau įsisąmoninti, bet ir pakreipti kūrybiškumo linkme. Tiek asmeniniame gyvenime, tiek darbovietėje verta kuo dažniau, sprendžiant kasdienines užduotis, priimant sprendimus, pasitelkti ne tik loginį mąstymą, bet ir jas – ir ne tik šviesiąsias, bet ir ne itin malonias spontaniškai kylančias emocijas – pyktį, susirezinimą, net nerimą.Tada būname kūrybiškiausi.
Profesionali psichologinė pagalba. Psichologinės konsultacijos internetu.
Galite susisiekti telefonu: 8 63921143 arba el. paštu: klauskite@psichologeindre.lt. Daugiau informacijos http://psichologeindre.lt/#kontaktai
Comments